Remiantis didžiausiu tokio pobūdžio tyrimu, užsikrėtus COVID-19, per kelis mėnesius po užsikrėtimo rizika susirgti autoimunine liga gali padidėti 43 %.
"Šio tyrimo įtaka yra didžiulė, nes tai kol kas patikimiausias įrodymas, atsakantis į klausimą apie COVID-19 ir autoimuninių ligų riziką", - sakė tyrime nedalyvavusi Anuradhaa Subramanian (atsidaro naujame skirtuke) , Birmingemo universiteto sveikatos informatikos mokslo darbuotoja. Naujasis tyrimas, kuris dar turi būti recenzuotas, sausio 26 d. buvo paskelbtas medRxiv (atsidaro naujame skirtuke) .
Mokslininkai anksčiau siejo COVID-19 su padidėjusia autoimuninių ligų, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas kūno dalis, rizika. Tačiau šie tyrimai apsiribojo nedideliais tyrimais, kurie buvo skirti tik kelioms ligoms, pavyzdžiui, autoimuninei hemolizinei anemijai, kuri pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius, ir Guillain-Barre sindromui, kuris pažeidžia nervų ląsteles.
Dabar mokslininkai išanalizavo 640 000 Vokietijos gyventojų, kurie 2020 m. užsikrėtė COVID-19, ir 1,5 mln. žmonių, kurie tais metais sąmoningai neužsikrėtė koronavirusu, sveikatos įrašus, siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką infekcija gali turėti rizikai susirgti bet kuria iš 30 autoimuninių būklių.
Jie tyrė, kaip dažnai per 3-15 mėnesių nuo teigiamo COVID-19 testo atlikimo žmonėms buvo diagnozuojamos naujos autoimuninės ligos. Šiuos rodiklius jie palygino su tais, kurie nebuvo užsikrėtę COVID-19. Maždaug 10 proc. kiekvienos grupės dalyvių jau anksčiau sirgo autoimuninėmis ligomis.
Daugiau nei 15 % žmonių, kurie nesirgo autoimuninėmis ligomis, per stebėjimo laikotarpį pirmą kartą susirgo autoimunine liga, palyginti su maždaug 11 % žmonių, kurie nesirgo COVID-19, ir daugiau nei 15 % žmonių, kurie nesirgo COVID-19. Kitaip tariant, COVID-19 grupėje tikimybė susirgti autoimunine liga buvo 43 % didesnė nei kontrolinėje grupėje.
Tarp sergančiųjų autoimuninėmis ligomis COVID-19 užsikrėtusiųjų buvo 23 % didesnė tikimybė susirgti papildoma autoimunine liga stebėjimo laikotarpiu.
COVID-19 buvo labiausiai susijęs su padidėjusia vaskulito, sukeliančio kraujagyslių uždegimą, rizika; anksčiau užsikrėtusių asmenų grupėje vaskulito, vadinamo laikinuoju arteritu, atvejų buvo 63 % daugiau nei neužsikrėtusių asmenų grupėje. Autoimuninės skydliaukės, drugelio formos organo gerklėje, kuris išskiria hormonus, problemos ir odos liga psoriazė taip pat buvo glaudžiai susijusios su ankstesne COVID-19 infekcija, taip pat reumatoidiniu artritu, kuris sukelia sąnarių patinimą.
"Šių išvadų tiesiog negalima ignoruoti", - sakė Subramanianas. "Turime tęsti tyrimus, kaip COVID-19 gali sukelti autoimunitetą, nes daugybė žmonių ir toliau kenčia nuo COVID-19 poveikio." Yra keletas hipotezių, kaip COVID-19 gali sukelti autoimunitetą, ir gali būti, kad skirtingi mechanizmai veikia skirtingas organų sistemas, pažymėjo tyrėjai.
"Supratimas, kaip COVID-19 daro įtaką autoimuninių ligų rizikai, padės įgyvendinti prevencijos priemones ir ankstyvą gydymą, kad būtų išvengta su jomis susijusio sergamumo ir mirtingumo", - sakė tyrime nedalyvavęs Indijos technologijos instituto Palakkade biologijos mokslų ir inžinerijos profesorius Jagadeesh Bayry (atsidaro naujame skirtuke).
Kitos virusinės infekcijos, įskaitant gripo (atsidaro naujame skirtuke) , yra susijusios su autoimuninėmis ligomis, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kokį poveikį turi COVID-19, sakė Bayry. Ateityje taip pat reikėtų ištirti šias sąsajas įvairiose populiacijose, ne tik Vokietijoje gyvenančių žmonių, sakė Subramanian.
Nors dėl didelės imties šis tyrimas yra stiprus, verta atkreipti dėmesį į tai, kad jis "tik parodo ryšį tarp COVID-19 ir autoimuninės ligos, bet neįrodo priežastinio ryšio", - sakė tyrime nedalyvavęs Čikagos universiteto gastroenterologijos docentas daktaras Atsushi Sakuraba (atsidaro naujame skirtuke).
Kitas apribojimas yra tas, kad tyrime dalyvavę neužsikrėtę žmonės galėjo būti užsikrėtę COVID-19, tačiau jiems nepasireiškė jokių simptomų, todėl jie nežinojo, kad užsikrėtė. Tyrimas taip pat negali parodyti, ar skirtingi koronaviruso variantai yra susiję su didesne ar mažesne autoimuninių ligų rizika ir kaip skiepijimas nuo COVID-19 paveikia šią riziką.
