Įsijausti į šventinę nuotaiką gali būti sudėtinga, jei susiduriate su susipainiojusiomis kalėdinėmis lemputėmis. Atrodo, kad nesvarbu, kaip tvarkingai kiekvieną žiemą šios žybsinčios gijos supakuojamos, kitą šventinį sezoną jos kažkodėl atsiduria kankinančioje baloje. Kas gi lemia šią painiavą?
2007 m. mokslininkai žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences" (atsidaro naujame skirtuke) (PNAS) paskelbė tyrimą, kuriame paaiškino, kas sukelia šį galvos skausmą. Atlikdami eksperimentą jie į dėžę įdėjo įvairaus ilgio virvių ir mechaniškai ją kratė, kad virvės būtų išmėtytos kaip skalbiniai džiovyklėje. Jie pakartojo šį procesą daugiau nei 3400 kartų ir pastebėjo, kad mazgai pradėjo formuotis per kelias sekundes nuo dėžutės pasukimo. Eksperimento metu susiformavo daugiau kaip 120 rūšių mazgų.
"Mazgai susiformavo neilgai — gal apie 10 sekundžių. Tai mus nustebino", - "Live Science" pasakojo tyrimo bendraautorius Douglas Smithas (atveriama naujame skirtuke) , Kalifornijos universiteto San Diege (UCSD) Fizikos katedros profesorius. "Iš karto pradėjome stebėti, kaip pradeda formuotis sudėtingi mazgai. Viskas vyko labai greitai."
Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad virvelės ilgis turėjo įtakos mazgų susidarymo tikimybei. Nenuostabu, kad ilgėjant virvelei (ilgiausias tyrime naudotas ilgis buvo 15 pėdų arba 4,6 metro), mazgo atsiradimo tikimybė taip pat didėjo ir galiausiai tapo 100 % garantuota. Medžiaga, iš kurios buvo pagaminta styga, taip pat turėjo įtakos - tyrimo duomenimis, lankstesnėse stygose susiformavo daugiau mazgų, palyginti su standžiomis stygomis.
Tačiau bene svarbiausias veiksnys, lėmęs mazgų susidarymą, buvo tai, ar virvelių galai buvo laisvi, todėl jie galėjo laisvai judėti ir susipinti.
"Iš tikrųjų mazgas susiformuoja dėl galų", - "Live Science" pasakojo Dorianas Raymeris (atsidaro naujame skirtuke) , pagrindinis tyrimo autorius, buvęs UCSD studentas, dabar dirbantis konsultantu sistemų inžinieriumi. "Jūreiviai turbūt geriausiai žino, kad norint išvengti mazgų, reikia kontroliuoti, ką daro [virvės] galai. Priešingu atveju galai gali judėti per kitas virvės atkarpas arba po jomis, o tai galiausiai lemia mazgų susidarymą."
O kalėdinių lempučių atveju, kai iš laido kyšo dešimtys lempučių, atsiranda dar daugiau galimybių susipainioti.
"Iš savo patirties naudojant kalėdines lemputes manau, kad daugiau trinties sukelia ir viena į kitą įsipainioja iš laido šono kyšančios lemputės", - sakė Smitas. "Tai dar blogiau nei įprasta virvelė."
Ką daryti, kad mazgai neužgožtų šventinės nuotaikos? Vienas iš populiarių patarimų - prieš laikant žibintus uždaroje talpykloje juos apvynioti plokščiu kartono gabalu.
"Įsitikinkite, kad žibintų galai priklijuoti lipnia juosta prie kartono", - sakė Raymeris. "Taip juos imobilizuosite, jie nebus laisvi ir nesiblaškys."
Smitas pritarė ir pridūrė: "Arba paprašykite, kad kas nors kitas juos pakabintų už jus."
